Žodynas · J
Jointless (be kotelio sąnario)
„Jointless“ – kotelis be sąnario
„Jointless“ – tai pomidorų savybė, pasireiškianti tuo, kad ant žiedkočio nėra tinkamai susiformavusios atskyrimo zonos. Daugumos veislių kotelio vidurinėje dalyje matomas būdingas sustorėjimas, vadinamas sąnariu. Jame yra atskyrimo zona, t. y. specializuotas ląstelių sluoksnis, leidžiantis atskirti žiedą ar vaisių nuo augalo.
„Jointless“ tipo pomidoruose ši zona nesusidaro tinkamai. Todėl derliaus nuėmimo metu vaisius paprastai atsiskiria ties taurėle, o kotelis ir taurėlės skiltys lieka ant augalo. Nuskintas pomidoras neturi žalių dalių.
Praktinė reikšmė
„Jointless“ savybė atliko svarbų vaidmenį visų pirma auginant pomidorus, skirtus perdirbimui ir mechaniniam derliaus nuėmimui. Ant vaisių likę koteliai derliaus nuėmimo, transportavimo ir perdirbimo metu gali pradurti arba pažeisti kaimyninius pomidorus. Jų nebuvimas sumažina tokius pažeidimus ir pašalina būtinybę atskirti kotelius bei taureles perdirbimo įmonėje.
„Jointless“ savybė taip pat gali būti naudinga mėgėjų sodininkystėje ir rankiniam derliaus nuėmimui. Vaisius lengviau skinti be kotelių, o tai ypač patogu auginant veisles, skirtas padažams, tyrėms, sultims ir kitiems konservams.
Tačiau sąnario nebuvimas nereiškia, kad prinokę vaisiai savaime nukrenta nuo augalo. Priešingai – kadangi tipinė atskyrimo zona ant koteliuko nėra susiformavusi, žiedai ir vaisiai šioje vietoje neatsiskiria įprastu būdu.
Atradimo istorija
Pirmąją mutaciją, dėl kurios nesusidaro sąnarys, 1936 m. aprašė L. Butler. Ji buvo pavadinta „jointless“ ir jai suteiktas simbolis j; šiuo metu ji taip pat kartais vadinama „jointless-1“ arba j1, siekiant atskirti ją nuo antrojo, genetiškai nepriklausomo šio požymio šaltinio.
1956 m. Charles M. Rick aprašė kitą mutaciją, aptiktą laukiniame pomidore, kilusiame iš Galapagų salų. Jai buvo suteiktas simbolis j2 arba j-2, kilęs iš „jointless-2“. Ši medžiaga šiuo metu siejama su „Solanum cheesmaniae“ rūšimi.
Nepriklausomas „j2“ mutacijos šaltinis taip pat atsirado kultūrinėje pomidorų rūšyje. 1958 m. veislėje, pažymėtoje numeriu 146, buvo rastas vienas augalas su išsišakojusiu žiedynu ir koteliais be sąnarių. Tyrimai parodė, kad šį požymį lėmė to paties j2 geno alelis, kuris anksčiau buvo rastas Galapagų salų medžiagoje. Rezultatus 1961 m. žurnale „Science“ paskelbė G. B. Reynard.
Genetika
„Jointless“ nėra vienos mutacijos reiškinys. Bent du nepriklausomi lokusai gali sukelti labai panašų atskyrimo zonos trūkumą:
„JOINTLESS“ (J) yra 11-oje chromosomoje. Šis genas koduoja transkripcijos faktorių iš MADS-box šeimos, dalyvaujantį atskyrimo zonos ir žiedynų vystymesi. Klasiniame mutante aprašyta delecija lemia geno funkcijos praradimą. Recesyvus alelis j lemia sąnario nebuvimą, tačiau taip pat sukelia nepalankius žiedynų struktūros pokyčius, tarp kurių – grįžimą prie vegetatyvinio augimo. Dėl to susijęs žiedų skaičiaus ir derliaus sumažėjimas lėmė, kad šis alelis komercinėje selekcijoje neturėjo didelės reikšmės.
JOINTLESS2 (J2) yra 12 chromosomoje ir atitinka Solyc12g038510 geną, taip pat žinomą kaip SlMBP21. Jis taip pat koduoja MADS-box tipo transkripcijos faktorių. Natūralūs j2 aleliai yra funkcijos praradimo mutacijos. Galapagų salų kilmės medžiagoje nustatyta mutacija, sukurianti priešlaikinį stop kodoną, o antrajame, kilusiame iš kultūrinio pomidoro, alelyje aptikta „Rider“ retrotranspozono insercija. Recesyvinis j2 alelis buvo plačiai naudojamas selekcijoje, ypač pramoninių pomidorų veisimo srityje.
j2 poveikis taip pat priklauso nuo kitų toje veislėje esančių genų. Ypač svarbus yra giminingas genas ENHANCER OF JOINTLESS2 (EJ2). Kai kurių j2 ir ej2 variantų derinys gali sukelti pernelyg didelį žiedynų šakojimąsi, didelį žiedų skaičių ir silpnesnį vaisių užmezgimą. Todėl selekcininkai turi vertinti „jointless“ požymį konkrečiame genetiniame fone, o ne vien tik remdamiesi pačio j2 alelio buvimu.
„Jointless“ ir genetinė modifikacija
Natūralūs j ir j2 aleliai atsirado kaip spontaniškos mutacijos ir buvo įtraukti į veisles taikant klasikinės selekcijos metodus. Taigi vien „jointless“ požymio buvimas nereiškia, kad veislė yra genetiškai modifikuotas organizmas. Moksliniais tyrimais „jointless“ augalai buvo gaunami ir redaguojant J2 geną CRISPR/Cas9 metodu, tačiau tai yra atskiras to paties požymio šaltinis.
Trumpai tariant: „jointless“ reiškia funkcionalaus kotelio sąnario nebuvimą. Šis požymis leidžia skinti vaisius be kotelių ir taurelių, todėl tapo ypač svarbus pomidorų veisime, skirtame mechaniniam derliaus nuėmimui ir perdirbimui.
Mūsų ūkyje auginame dvi tokias veisles: Alaskan Fancy ir Creme Brulee.
„Jointless“ – tai pomidorų savybė, pasireiškianti tuo, kad ant žiedkočio nėra tinkamai susiformavusios atskyrimo zonos. Daugumos veislių kotelio vidurinėje dalyje matomas būdingas sustorėjimas, vadinamas sąnariu. Jame yra atskyrimo zona, t. y. specializuotas ląstelių sluoksnis, leidžiantis atskirti žiedą ar vaisių nuo augalo.
„Jointless“ tipo pomidoruose ši zona nesusidaro tinkamai. Todėl derliaus nuėmimo metu vaisius paprastai atsiskiria ties taurėle, o kotelis ir taurėlės skiltys lieka ant augalo. Nuskintas pomidoras neturi žalių dalių.
Praktinė reikšmė
„Jointless“ savybė atliko svarbų vaidmenį visų pirma auginant pomidorus, skirtus perdirbimui ir mechaniniam derliaus nuėmimui. Ant vaisių likę koteliai derliaus nuėmimo, transportavimo ir perdirbimo metu gali pradurti arba pažeisti kaimyninius pomidorus. Jų nebuvimas sumažina tokius pažeidimus ir pašalina būtinybę atskirti kotelius bei taureles perdirbimo įmonėje.
„Jointless“ savybė taip pat gali būti naudinga mėgėjų sodininkystėje ir rankiniam derliaus nuėmimui. Vaisius lengviau skinti be kotelių, o tai ypač patogu auginant veisles, skirtas padažams, tyrėms, sultims ir kitiems konservams.
Tačiau sąnario nebuvimas nereiškia, kad prinokę vaisiai savaime nukrenta nuo augalo. Priešingai – kadangi tipinė atskyrimo zona ant koteliuko nėra susiformavusi, žiedai ir vaisiai šioje vietoje neatsiskiria įprastu būdu.
Atradimo istorija
Pirmąją mutaciją, dėl kurios nesusidaro sąnarys, 1936 m. aprašė L. Butler. Ji buvo pavadinta „jointless“ ir jai suteiktas simbolis j; šiuo metu ji taip pat kartais vadinama „jointless-1“ arba j1, siekiant atskirti ją nuo antrojo, genetiškai nepriklausomo šio požymio šaltinio.
1956 m. Charles M. Rick aprašė kitą mutaciją, aptiktą laukiniame pomidore, kilusiame iš Galapagų salų. Jai buvo suteiktas simbolis j2 arba j-2, kilęs iš „jointless-2“. Ši medžiaga šiuo metu siejama su „Solanum cheesmaniae“ rūšimi.
Nepriklausomas „j2“ mutacijos šaltinis taip pat atsirado kultūrinėje pomidorų rūšyje. 1958 m. veislėje, pažymėtoje numeriu 146, buvo rastas vienas augalas su išsišakojusiu žiedynu ir koteliais be sąnarių. Tyrimai parodė, kad šį požymį lėmė to paties j2 geno alelis, kuris anksčiau buvo rastas Galapagų salų medžiagoje. Rezultatus 1961 m. žurnale „Science“ paskelbė G. B. Reynard.
Genetika
„Jointless“ nėra vienos mutacijos reiškinys. Bent du nepriklausomi lokusai gali sukelti labai panašų atskyrimo zonos trūkumą:
„JOINTLESS“ (J) yra 11-oje chromosomoje. Šis genas koduoja transkripcijos faktorių iš MADS-box šeimos, dalyvaujantį atskyrimo zonos ir žiedynų vystymesi. Klasiniame mutante aprašyta delecija lemia geno funkcijos praradimą. Recesyvus alelis j lemia sąnario nebuvimą, tačiau taip pat sukelia nepalankius žiedynų struktūros pokyčius, tarp kurių – grįžimą prie vegetatyvinio augimo. Dėl to susijęs žiedų skaičiaus ir derliaus sumažėjimas lėmė, kad šis alelis komercinėje selekcijoje neturėjo didelės reikšmės.
JOINTLESS2 (J2) yra 12 chromosomoje ir atitinka Solyc12g038510 geną, taip pat žinomą kaip SlMBP21. Jis taip pat koduoja MADS-box tipo transkripcijos faktorių. Natūralūs j2 aleliai yra funkcijos praradimo mutacijos. Galapagų salų kilmės medžiagoje nustatyta mutacija, sukurianti priešlaikinį stop kodoną, o antrajame, kilusiame iš kultūrinio pomidoro, alelyje aptikta „Rider“ retrotranspozono insercija. Recesyvinis j2 alelis buvo plačiai naudojamas selekcijoje, ypač pramoninių pomidorų veisimo srityje.
j2 poveikis taip pat priklauso nuo kitų toje veislėje esančių genų. Ypač svarbus yra giminingas genas ENHANCER OF JOINTLESS2 (EJ2). Kai kurių j2 ir ej2 variantų derinys gali sukelti pernelyg didelį žiedynų šakojimąsi, didelį žiedų skaičių ir silpnesnį vaisių užmezgimą. Todėl selekcininkai turi vertinti „jointless“ požymį konkrečiame genetiniame fone, o ne vien tik remdamiesi pačio j2 alelio buvimu.
„Jointless“ ir genetinė modifikacija
Natūralūs j ir j2 aleliai atsirado kaip spontaniškos mutacijos ir buvo įtraukti į veisles taikant klasikinės selekcijos metodus. Taigi vien „jointless“ požymio buvimas nereiškia, kad veislė yra genetiškai modifikuotas organizmas. Moksliniais tyrimais „jointless“ augalai buvo gaunami ir redaguojant J2 geną CRISPR/Cas9 metodu, tačiau tai yra atskiras to paties požymio šaltinis.
Trumpai tariant: „jointless“ reiškia funkcionalaus kotelio sąnario nebuvimą. Šis požymis leidžia skinti vaisius be kotelių ir taurelių, todėl tapo ypač svarbus pomidorų veisime, skirtame mechaniniam derliaus nuėmimui ir perdirbimui.
Mūsų ūkyje auginame dvi tokias veisles: Alaskan Fancy ir Creme Brulee.
