Šių metų balandis yra vienas iš šilčiausių, kokius tik prisimename, ir visiškai priešingas praėjusių metų balandžiui. Tuomet (pas mus) buvo vos 5–6 dienos be šalnų, o šiemet – atvirkščiai: šalnų praktiškai nebuvo, vyrauja maloni pavasarinė oro temperatūra, gausiai čiulba paukščiai, o netrukus prasidės mūsų tvenkinyje gyvenančių varlių poravimosi laikotarpis. Be to, sodinukai gražiai auga, pamažu baigiame juos ženklinti ir jau laukiame gegužės. O gegužę – keletas svarbių pokyčių:
1. Sėklos – vasaros pertrauka
Kaip ir praėjusiais metais – sėklas galima įsigyti tik iki balandžio pabaigos. Gegužės 1 d. prasideda pertrauka, kuri tęsis iki naujo katalogo pasirodymo: spalio 1 d. Jei norite atsargų – laiko tam lieka vis mažiau. Nuo birželio 1 d. visiškai sustabdome pardavimą ir skiriame visą dėmesį tik auginimui – prasideda vasaros pertrauka.
2. Gegužė, arba sodinukai
Didžiais žingsniais artėjame prie sodinukų siuntimo pradžios. Kaip ir kiekvienais metais, asmenys, įsigiję sodinukus, bus informuojami apie siuntimo eigą, galimus vėlavimus ar pokyčius atskirais elektroniniais laiškais, skirtais tik jiems. Po pokalbių su ekspeditoriumi ir gavę daug jūsų laiškų nusprendėme šių metų siuntimus atidėti iki gegužės 8 d. Iš pradžių planavome pradėti siuntimus gegužės 4 d. (ketvirtadienį). Tą dieną turėjo būti išsiųsti mažiausi užsakymai – po 12 vienetų – kad net jei jie liktų vežėjo rūšiavimo centre, nuostoliai nebūtų tokie dideli. Tačiau dėl palankaus dienų išsidėstymo šiais metais ilgasis savaitgalis virto gana ilgomis atostogomis. Paimdami tik dvi atostogų dienas (gegužės 4 ir 5 d.), turime net 9 laisvas dienas (balandžio 29 d. – gegužės 7 d.). Nenuostabu, kad daugelis žmonių pasinaudoja šiuo laiku, įmonėse bus mažesnis darbo krūvis, o tai neturėtų (bet gali) sukelti, pavyzdžiui, pristatymų vėlavimų. O to mes labai, labai norime išvengti. Todėl pirmuosius siuntimus planuojame gegužės 8 d. – pagal užsakymų pateikimo eiliškumą (arba individualius susitarimus).
katalogas3. Draudimas prekiauti sėklomis / Briuselis
Ši tema jau daugiau nei metus neišnyksta iš suinteresuotų sodininkų ir ūkininkų lūpų. Tai nėra vien tik vietinė problema – ji aktualia daugeliui Europos Sąjungos valstybių. Nors tokios šalys kaip Austrija, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Danija, Estija, Latvija ir keletas kitų remia „Pomidorlandijos“ tipo iniciatyvas, yra ir antrasis blokas, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina korporacijų interesai. Lenkija, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra gėdingas pavyzdys – mūsų Žemės ūkio ministerija, tarsi Rejtanas, plėšydama marškinius, kovoja už korporacijų teises, visiškai ignoruodama vartotojų ir smulkių gamintojų interesus.
Kovo pabaigoje dalyvavau dviejose konferencijose Briuselyje. Pirmoji iš jų, kurią organizavo Austrijos organizacija „Arche Noach“ („Nojaus arka“), buvo susitikimas su žmonėmis iš beveik visos Europos (nors buvo ir simpatiškas doktorantas iš Nepalo), sodininkais, ūkininkais, teisininkais – per šią konferenciją turėjome progą pasidalinti patirtimi, susipažinti su Europos Parlamento veikla, dabartine naujos – ES – sėklų direktyvos rengimo eiga bei susitikti su vieno iš Europos Parlamento narių asistente. Pabaigoje apsilankėme Europos Parlamente, kur susipažinome su jo istorija ir savo akimis pamatėme Europos Parlamento narių darbo vietą.
Trečią dieną vyko kita konferencija – ją surengė antra pagal dydį organizacija, atstovaujanti daugiau nei 200 milijonų (!) ūkininkų iš viso pasaulio: „La Via Campesina“. Vienas iš didžiausių šios organizacijos pasiekimų – sėklų teisės įtraukimas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių chartiją (19 straipsnis, garsioji vadinamoji UNDROP, t. y. „United Nations Declaration on the Rights of Peasants“ – „Jungtinių Tautų valstiečių teisių deklaracija“). Konferencijoje dalyvavo du Europos Parlamento nariai (Benoit Biteau ir Eric Andrieu), Europos Komisijos atstovai (Irene Sacristan Sanchez ir Paivi Mannerkorpi (DG SANTE), Jean Ferriere (DG AGRI)), o susitikimą moderavo ponia Cloe Mathurin (ECVC). Konferencijos tikslas buvo atkreipti Europos Komisijos dėmesį į grėsmes, kylančias dėl NGT (New Genomic Techniques – naujų genominių technologijų – pavadinimas, kurį naudoja korporacijos, norėdamos atsiriboti nuo GMO, tačiau iš tiesų tai yra lygiai tas pats dalykas, tik daug „labiau“) Kodėl ši tema mums buvo svarbi? Mat naujoji – sėklų – ES direktyva bus priimta kartu su (ar netgi kaip fonas) direktyva dėl NGT. Iš pradžių direktyva turėjo būti pateikta birželio 7 d., tačiau dėl temos sudėtingumo jos pateikimas buvo atidėtas iki šių metų trečiojo ketvirčio.
Pasiūlymo dėl direktyvos („sėklų“ ir NGT) paskelbimo termino pakeitimas, priešingai nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, yra labai geras dalykas. Jei paskelbimo terminas būtų buvęs išlaikytas, atsižvelgiant į dokumento rengimo eigą ir Europos Parlamento darbo grafiką, būtų buvusi didžiulė rizika, kad balsavimas įvyktų Lenkijos pirmininkavimo ES metu (2025 m. pirmoji pusė). Visi abiejų konferencijų dalyviai išreiškė didžiulį susirūpinimą šiuo klausimu. Žinant Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos poziciją, neabejotina, kad būtų priimta ne tik direktyva dėl NGT, bet ir įvesti dar griežtesni reikalavimai prekybai sėklomis. Atsižvelgiant į tai, darbų atidėjimas atrodo kaip pirmasis teigiamas ženklas kovoje už ūkininkų ir sodininkų interesus.
4. Peticija žemės ūkio ministrui
Grįžtant prie mūsų Lenkijos situacijos – kova dėl sėklų tebesitęsia. Tiksliau tariant – kovojame už galimybę ūkininkams parduoti sėklas galutiniams vartotojams (sodininkams ir daržininkams). Šiuo metu korporacijų ir importuotojų interesus drąsiai gina Žemės ūkio ministerija, traktuodama tokias įmones kaip mūsų ūkį – atkreipkite dėmesį – kaip intelektinės nuosavybės teisių vagis (tiesiogine prasme). Tuo pačiu neatsižvelgdama į sodininkų ar ūkininkų interesus, biologinės įvairovės išsaugojimą, seniausių veislių išsaugojimą, mažiausių ūkių gyvenimo sąlygų gerinimą, o kartu akivaizdžiai pažeidžia 2002 m. ES direktyvos nuostatas ir – kas ne mažiau svarbu – žmogaus teises. Žinoma, ką mūsų ministerijai reiškia pagarbos teisei laikymasis? Į šį klausimą kiekvienas gali atsakyti pats. Bet kokiu atveju – mūsų peticija vis dar yra atvira, ir mes toliau renkam parašus. Šiuo metu šią iniciatyvą parėmė 1077 žmonės! Planuojame peticiją įteikti ministrui birželio viduryje. Tačiau kiekvienas naujas parašas yra svarbus – jei dar nepasirašėte, prašome tai padaryti dabar:
5. „Google“ atsiliepimai
Taip pat turiu nedidelį prašymą jums visiems. Prekyboje galioja paprasta taisyklė: vienas patenkintas klientas – tai vienas naujas klientas, o vienas nepatenkintas klientas – tai dešimt prarastų. Taip pat nėra nieko keisto, kad daug dažniau skelbiame neigiamus atsiliepimus apie įvairias paslaugas ar produktus. Jei esame patenkinti, paprastai tai pasiliekame sau. Tačiau jei esame nepatenkinti – daug mieliau apie tai rašome, net jei tik iš pykčio. Dažnai neigiami komentarai taip pat naudojami kovoje dėl rinkos, nesąžiningos konkurencijos tikslais. Po šio gana ilgo įvado – prašymas: skirkite, prašome, minutę ir įvertinkite mūsų įmonę – tikrai, konkrečiai. Jei esate patenkinti – parašykite apie tai, jei ne – parašykite bent trumpą sakinį. Norėdami palikti atsiliepimą ir įvertinti mūsų darbą, užtenka turėti „Google“ paslaugų paskyrą (pvz., „Gmail“), paspausti žemiau esančią nuorodą, o tada kairėje pusėje rasite mygtuką „Palikti atsiliepimą“. Iš anksto dėkojame!